Darbo tematika

Ziniasklaidos itaka politikai. Žiniasklaida kaip politikos įrankis. Politika ir ziniasklaida. Ziniasklaida referatas. Politika. žiniasklaidos vaidmuo politikoje. magistrinis darbas. Siuolaikine ziniasklaida. Politikos vaidmuo žiniasklaidoje. Kursinis zurnalistika. Kursiniai apie politika. Žiniasklaidos įtaka visuomenei.

Aprašymas

Įvadas. Žiniasklaida – masinės komunikacijos priemonė. Žiniasklaidos samprata ir rūšys. Žiniasklaidos raida. Žiniasklaidos poveikis ir funkcijos. Viešoji nuomonė. Žiniasklaidos ir politikos santykis. Žiniasklaida – politikų įrankis. Žiniasklaidos vaidmuo rinkimų kampanijos metų. Žiniasklaidos reikšmė rinkiminių kampanijų metu europos šalyse. Žiniasklaidos vaidmuo visuomenėje. Visuomenei daroma žiniasklaidos įtaka politinės nuomonės formavimui. Lietuvos visuomenės (ne)pasitikėjimas žiniasklaida. Išvados. Literatūros sąrašas. Santrauka. Summary.

Ištrauka

Temos aktualumas – sparčiai besivystant informacinėms technologijoms ir nuolat keičiantis visuomenei, žiniasklaida taip pat patiria kaitos procesus, kurie ją pakeitė iš esmės, tačiau jos vaidmuo nepakito, kaip tik priešingai, jos vaidmuo išliko labai svarbus ir net žymiai padidėjo. Dėl savo gebėjimo paskelbti dalykus, kurie turėjo būti nutylėti ir nuslėpti nuo piliečių, žiniasklaida dažnai apibrėžiama kaip „sanitaras“, kuris paviešina žinomų žmonių, politikų ar institucijų sukčiavimus, veidmainiavimus ir melagystes. Dažnai žiniasklaidos pagalbą yra atskleidžiami korupcijos atvejai ar kiti netinkami ir neetiški poelgiai žinomų veikėjų, kurie savo veiksmais susikompromitavo prieš visą visuomenę. Tik žiniasklaidos dėka yra atskleidžiamos bendruomeninio gyvenimo ir politikos problemos. Todėl neįmanoma neįžvelgti temos aktualumo, ypatingai, kai šiuolaikinė visuomenė neapsieina nė dienos be televizijos ir be diskusijų apie šalies politiką ir bendruomeninį gyvenimą.

Temos naujumas - daug yra kalbama apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, dažniausiai tas poveikis yra teigiamai apibūdinamas, tačiau iki šiol atlikti skaidrumo ir atskaitingumo tyrimai parodo, jog visgi visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida mažėja. Taigi, šiame darbe bus tiriamas netik teigiamas žiniasklaidos poveikis, daromas visuomenei, bet ir neigiamas, kas dar iki šių dienų nėra nuodugniai ištirta. Tirti tai iš praktinės pusės yra svarbu ir dėl to, kad tai suteiks galimybę pačioms žiniasklaidos priemonėms pamatyti ir išanalizuoti jų esamą situaciją ir įsivertinti savo pačių veiklą.

Apibrėžti šiuolaikinę žiniasklaidą yra gana sunku ne tik dėl to, kad su laiku keitėsi jos vaidmuo, bet dar ir todėl, kad ji apima įvairius veiklos tipus bei strūkturas, turinčias tam tikrus komunikacijos būdus, veiklos specifiką ir auditoriją. Kadangi žiniasklaidos sąvoka nelengvai yra apibrėžiama, todėl yra daug šios sąvokos interpretacijų. Štai pavyzdžiui, jeigu išnagrinėtume politikos komunikacijos tekstus, tai pastebėtume, jog čia žiniasklaidos samprata yra apibūdinama, kaip viešoji erdvė, kur vyksta informacijos pateikimas, debatai bei vyksta viešosios sferos simuliacija. O štai labiausiai papalitęs žiniasklaidos apibrėžimas, kuris žiniasklaidą įvardija, kaip svarbiausią visuomenės informavimo priemonę.