Darbo tematika

Aprašymas

Žurnalistinės praktikos ataskaita.

Ištrauka

Prieš einant atlikti praktiką jau turėjau aiškius tikslus. Didžiausia mano siekiamybė buvo išmokti rašyti kokybiškus ir informatyvius straipsnius. Norėjau parašyti, nors ir keletą, bet tikrai naudingų straipsnių. Buvo įdomu, koks yra tikrasis žurnalisto darbas, kaip jis renka informaciją, kaip ją apdoroja, kaip teikia tai kas svarbiausia skaitytojui. Įdomiausia buvo išmokti imti interviu nepadarant klaidų ir aiškiai mokėti dėstyti klausimus pašnekovui. Norėjau sužinoti, kaip atrodo tikra redakcija, kaip vyksta pats darbas. Svarbiausias tikslas buvo kaip žurnalistai tampa gerais žurnalistais, ar jie turi darbus redaguoti patys, ar padeda kas dėstyti mintis, kaip surandamos temos, kas jas galvoja, ar galima siūlyti pačiam, buvo įdomu, kokia organizacijos auditorija, ko ji siekia, kokias žinutes perduoda visuomenei. Kokia leidinio struktūra, kaip vyksta darbas pačioje organizacijoje. Pasirinkau organizaciją esančią Kaune, savaitraštį „Šeimininkė“. Vietą man pasiūlė pažįstami. Eidama į organizaciją nežinojau, ko tiksliai tikėtis. Nuėjusi ten mane pasitiko vyr. redaktorė Dalia Juškienė. Ji trumpai mane supažindino su leidiniu, nes apie jį esu tik girdėjusi. Papasakojo, kad leidinys orientuotas į moteris ir visai nesvarbu, koks jų amžius. Taip pat yra ką paskaityti ir vyrams. Leidinys yra pozityvus, apie jokias nelaimes nerašoma, stengiasi nešti tik geras emocijas, ieško pašnekovų, kurie yra visiškai paprasti neįžymūs žmonės, tačiau įdomūs visuomenei. Supratusi, kokia yra organizacija, mielai sutikau atlikti joje praktiką, nes patiko mintis apie pozityvų žurnalą. Praktikos metu rašiau tris straipsnius. Tai nėra didelis skaičius, tačiau parengti vieną straipsnį kokybiškai iš tiesų prireikia nemažai laiko, kad jis atitiktų standartus. Temas galėjau siūlyti pati, mano praktikos vadovė padėdavo jas sukonkretinti. Žurnalistai šioje organizacijoje dirba laisvai, nėra prikaustyti prie darbo stalo. Jie keliauja renka informaciją, gali ją apdirbti namuose. Tiesa iš tikrų žurnalistu reikalaujama maždaug po 2 straipsnius per savaitę minimaliai. Pati organizacija yra gana šiltos atmosferos, o praktikos vadovė noriai padėjo susitvarkyti su užduotimis ir skyrė nemažai laiko, bei patarimų. Pagrindinis vadovės tikslas buvo išmokyti mane rašyti straipsnius pagal tikrus žurnalisto kriterijus, kadangi praktika buvo žurnalistinio pobūdžio.

Mano praktikos organizacijos redakcija yra įsikūrusi Kaune, netoli politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto. Pastate yra ne tik savaitraščio „Šeimininkė“ redakcija. Ten yra ir kitų leidinių. Pats pastatas labai keistas. Jis senovinis, įėjus nesuprasi kur eiti. Kai žadėjau eiti atlikinėti praktiką, įsivaizdavau, kad viskas bus maždaug kaip filmuose: kažkuriam aukšte, bus daug kabinetų ar stalų su daug dirbančių žmonių, kurie dalinasi idėjomis, tačiau vaizdas mane pasitiko visai kitoks. Įėjus į pastatą pirmiausia pasitinka budėtojai, pro, kuriuos neįmanoma praeiti nepastebėtai, visuomet yra klausiama pas ką atėjai ar tas žmogus žino, kad atėjai, ar esi susitaręs. Supratau, kad šiaip bet kokiam prašalaičiui ten neįmanoma patekti. Tiesa pirma karta buvo nedrąsu, budėtojas paaiškino, kur rasti mano ieškoma savaitraščio „Šeimininkė“ redaktorę, tačiau aš vis vien pasiklydau, nes pastate viskas vienoda, vienodos durys, laiptai, praėjimai, viskas. Pati aplinka pasirodė niūroka, šalta, kaip bažnyčioje kokioje.