Rašto darbas / Kultūra
Darbo tikslas: Rasti sprendimą ir pasiūlymus kaip Amerikos ir Lietuvos kultūrų atstovams išvengti galimų konfliktų.
Darbo problema: Kylantys nesusipratimai tarp Amerikos ir Lietuvos kultūrų bendraujant verslo aplinkoje.
Darbo uždaviniai:1.Teorinė dalis. Supažindinimas su Lietuvos ir Amerikos kultūromis. Panašumai ir skirtumai.2.Pasirinkti tyrimo metodą ir atlikti apklausą.3.Remiantis literatūra atlikti apklausos atsakymų analizę.4.Kokie galimi nesutarimai tarp Amerikos ir Lietuvos kultūrų bendraujant verslo aplinkoje.5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus, kaip įvykdyti sėkmingą komunikavimą tarp Lietuvos ir Amerikos kultūrų atstovų.
Sudarytoje pasirinktų šalių charakteristikoje norima supažindinti su Lietuva ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kadangi šios šalys skiriasi ne tik savo kultūra, mentalitetu ar tikėjimu, tačiau ir gyvenamu plotu, šnekamąja kalba ir kitais įvairiais aspektais. Tad pateikta informacija suteiks daugiau naudingų žinių apie valstijas, kurios pravers atliekant darbą ir įgyvendinat uždavinius.
Kitas kultūrų klasifikavimo pradininkas amerikiečių kultūros sociologas E.Hall, atsižvelgęs į laiką ir erdvę, kultūras skirsto į:
kultūras, turinčias monochroninį ir polichroninį naudojimąsi laiku.
Aukšto konteksto komunikacija numato, kad mažai ką yra sakyti ar rašyti, nes didžioji informacijos dalis yra išreikšta fizinėje aplinkoje. Taip tik nedidelė informacijos dalis yra užšifruota pranešime. Žemo konteksto komunikacija reiškia, jog didžioji informacijos dalis yra perteikiama aiškiai pasakant ar parašant. Šiuose dviejuose komunikacijos tipuose galima rasti sąsajų su kolektyvizmu ir individualizmu: stipraus konteksto komunikacija atitinka kolektyvistinę visuomenę, o silpno konteksto komunikacija individualistinių kultūrų bruožas. Todėl kiekviena kultūrų grupė turi išskirtinius požymius, kurie jas daro savitas. Žemo konteksto šalys pasižymi tiese ir išraiškinga kalba, nedideliu dėmesiu neverbalinio bendravimo formų naudojimui bendraujant, aiškiu ir tiksliu visų aptariamų temų ir klausimų vertinimu, atviru nepasitenkinimo išreiškimu. Žemo konteksto kultūrų grupei priskiriama ir Lietuva, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, o aukšto konteksto šalims atstovauja Prancūzija, Ispanija, Artimieji rytai, Japonija, Rusija, tad ir požymiai kardinaliai skiriasi nuo žemo konteksto kultūrų: neišreikšta, paslėpta kalba, daugiareikšmės ir daugkartinės pauzės, dėmesys neverbaliniam bendravimui ir mokėjimas „kalbėti akimis“, atviro nepasitenkinimo rodymo vengimas esant įvairioms sąlygoms ir bendravimo rezultatams, nutylėjimas vertinamas kaip kompetencijos trūkumas arba informacijos neturėjimas. Kiekviena kultūra turi savo laiko naudojimo sistemą, tai itin svarbu tarpkultūrinei komunikacijai. Norint suprasti partnerį reiki žinoti kaip laikas suvokiama jo kultūroje. Todėl aptarsime, pagal R.D. Lewis, monochrininį ir polichroninį naudojimo laikus. Jungtinės Amerikos Valstijos priskiriamos prie monochroninio naudojimosi laiko, tai tokia žmonių grupė, kurie vieną veiklą vykdo vienu laiko tarpsniu, jie susitelkia į tikslą, laikosi susitarimo, jaučia atsakomybę už savo darbą, stengiasi netrukdyti kitiems, rodo didesnę pagarbą aplinkiniams, punktualūs. Kol neatliks vieno darbo, nesiims kito. Todėl jie pasižymi ne tik kryptingumu, bet ir atliekamo darbo kokybe. Tačiau visiškai priešingai laiką planuoja- Lietuva, kuri priskirta prie polichroninio laiko naudojimosi, tai individai, kurie vienu metu dirba daug darbų, dažnai savo darbą nutraukia, mažiau sureikšmina susitarimus. Jie dažniau keičia savo planus, daugiau dėmesio skiria asmeniniams reikalams, jų punktualumas priklauso nuo tarpasmeninių santykių. Su kitais jie linkę santykius palaikyti visam gyvenimui.