Rašto darbas / Psichologija
Rašant šią refleksiją supratau nemažai dalykų. Visų pirma tai, jog mano akiratis labai prasiplėtė psichologiniu atžvilgiu. Daug sužinojau apie savo asmenybę. Gilinantis į tai susidariau įspūdį, jog žinant šį tą apie žmogų galima susidaryti bendrą vaizdą: apie jo charakterį, sugebėjimus, motyvaciją, apie tai ko jam reikia. Šis žmogaus analizavimas man tikrai pravers ateityje, nes dirbant vadybininko darbą, bendravimas su nepažįstamais žmonėmis bus neišvengiamas, bet pasinaudojus analizavimo metodu aš jį galėsiu matyt „kiaurai“ .
Psichologijos vadovėlyje perskaičiau, kad viena svarbiausių žmogaus savybių – ieškoti gyvenimo prasmės. Šis teiginys yra parašytas vadovėlio pradžioje. Turbūt įdomu kodėl tai paminėjau? Paminėjau, nes tik pasibaigus visam psichologijos kursui ruošiantis, egzaminui, paėmiau vadovėlį ir viską pradėjau kartotis. Nepatikėsit, bet man tik tada užstrigo šitie žodžiai, ir aš su jais visiškai sutinku. Per atsitiktinumą jau buvau įsigijusi V.E. Franklio knygą „Žmogus ieško prasmės“. Iš pirmųjų knygos eilučių, supratau, jog ši knyga bus labai įdomi, vien dėl to nes ji parašyta pagal tikrus rašytojo išgyvenimus koncentracijos stovykloje. Perskaičius šia knygą likau sužavėta. V.E. Franklio šaltakraujiškumas, stiprumas, gyvenimo prasmės ieškojimo klausimas, mane įtikino, jog tikrai tai yra viena pagrindinė žmogaus savybė. Tai galiu pasakyti ir apie save. Nes dabartinis ir pagrindinis mano tikslas yra padaryti kažką tokio kas būtų prasminga mano gyvenimui.