Rašto darbas / Psichologija
Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius.
Daugeliu atvejų konfliktus galima išspręsti konstruktyviai, pasirenkant tinkamą sprendimo strategiją. Pažinus savo ir kitų žmonių elgesį konfliktinėse situacijose galima išmokti jį spręsti ir laimėti konfliktą.
Bet kurioje grupėje ar komandoje konfliktai yra neišvengiami, kai yra pretenduojama į vieną ir tą patį objektą.
Kai kurių žmonių požiūriu, konfliktas yra blogas dalykas, kurio reikia vengti, stengtis jį slopinti. Konfliktas gali atnešti ne tik neigiamų, bet ir teigiamų pokyčių, jkonfliktas – tai priešingų poreikių, tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai.
Individualūs poreikiai, tikslai ir skirtingos vertybės, įvairios nuomonės ir išreiškiamos emocijos darbinėje aplinkoje gali sukelti konfliktus.
Su konfliktais mes susiduriame visur: tiek namuose, tiek darbe, tiek draugų būryje. Netgi kai atrodo, kad nėra su kuo konfliktuoti, kažkas ima graužti mus iš vidaus Neišsprendžiamos problemos, neramumai kylantys viduje, kurie kartais daug stipriau kankina nei konfliktinės situacijos su kitais asmenimis.
Viena dažniausiai pasitaikančių konflikto priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lankščiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktiški yra ir tie žmonės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet, kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai, sąlygoti per didelio savojo aš idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jautis pranašesnis už kitus, mano esąs teisuolis, neklystantis, galintis nurodinėti.
Konfliktai dažniausiai asocijuojasi su agresija, ginčais, pykčiu. Todėl vyrauja nuomonė, kad konfliktai yra nepageidautini, jų reikia vengti ir spręsti, kai tik jie kyla. Tai buvo būdinga ankstesnei valdymo teorijai ir praktikai. Šiuolaikiniai valdymo teoretikai teigia, kad konfliktų tam tikrais atvejais vengti nebūtina.
Konfliktą reikia vertinti, kaip atsiradusią galimybę ar kilusią problemą. Todėl išskiriami naudingi, teigiami ir kenksmingvidiniai konfliktai. Juose nėra koflikto subjektų – nei asmenybių, nei grupių.