Darbo tematika

Aprašymas

Įvadas. Advokatų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Advokatūros įstatymas. Lietuvos adokatūros statutas. Advokatų profesinės etikos kodeksas. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas. Civilinė ir drausminė advokatų atsakomybė. Advokato civilinė atsakomybė. Advokato drausminė atsakomybė. Advokatų teisės ir pareigos. Advokato veiksmai ginant kaltinamąjį teisme. Išvados. Literatūros sąrašas.

Ištrauka

Pagrindinis advokatų kontoros uždavinys teikti piliečiams ir organizacijoms teisinę pagalbą. Advokatai teikia teisinę konsultaciją, atstovauja ir gina asmenis civilinėse, šeimos, baudžiamosiose bylose, rengia ir surašo įvairius teisinius dokumentus.

Apžvelgiant advokatų veiklą reglamentuojančius įstatymus, mano manymu, pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes pastaroji yra aukščiausią juridinę galią tirintis teisės aktas, kurios pagrindu yra sukurtas Advokatūros Įstatymas bei visi kiti teisės aktai reglamentuojantys advokatų veiklą (išskyrus Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksą).

Antras pagal svarbą būtų Lietuvos advokatūros įstatymas. Būtent todėl, kad šiame įstatyme yra nustatyti pagrindai tam: kas gali tapti advokatu; kas gali tapti advokato padėjėju ir kokiomis salygomis; numatyti reikalavimai amenims siekiantiems būti įrašytiems į praktikuojančių advokatų sąrašą ir t.t. Advokatūros įstatymą patvirtina Lietuvos Respublikos Advokatūros Įstatymo Ir Įgyvendinimo Įstatymas.

Sekantis advokatų veiklą reglamentuojantis įstatymas yra Lietuvos Advokatūros statutas.

Dar vienas advokatų veiklą reglamentuojančių teisės aktų būtų Advokatų profesinės etikos kodeksas. Jame kalbama apie advokatų tarpusavio santykius, santykius su klientais bei kokie pastarieji santykiai turi būti ir kuo grindžiami.

Lietuvos advokatų tarybos sprendimas taip pat gali būti įvardijamas, kaip advokatų veiklą reglamentuojamas teisės aktas.

Advokatūros įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Pastarąjį įstatymą iš viso sudaro keturiolika skirsnių.

Trečiajame skirsnyje aprašyta teisė verstis advokato veikla. Čia apžvelgiama kas turi teisę verstis advokato veikla; kas ir kaip vyksta įrašymas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą; kokiaq yra advokato priesaika; tai kad advokatas turi būti apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; kokios yra advokatų veiklos formos ir t.t.

Ketvirtasis skirsnis aprašo individualios advokato veiklos sąlygas.

Penktasis skirsnis kalba apie advokatų veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens, veiklos sąlygas.

Šeštajame skirsnyje rašoma apie advokatų veiklą įsteigiant juridinį asmenį bei apie advokatų profesinės bendrijas.

Dešimtasis skirsnis kalba apie advokatų ( advokatų padėlėjų) drausminę atsakomybę.Detaliau čia kalbama apie: advokatų drausmės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą; drausminių nuobaudų rūšis; Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimą.

Vienuoliktasis skirsnis skirtas advokatų savivaldai. Šiame skirsnyje kalbama apie Lietuvos advokatūrą,Visuotinį advokatų susirinkimą, Advokatų tarybą ir apie Advokatų garbės teismą.

Pirmasis skyrius. Čia kalbama apie asmens pripažinimo advokatu tvarką

Penktas skyrius skirtas advokato kvalifikacijos kėlimui. Čia pagrindinis reikalavimas, kad advokatas privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.

Septintasis skyrius nustato Visuotinio Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimo šaukimo ir rengimo tvarką.

Devintasis skyrius kalba apie Lietuvos advokatų tarybos darbo organizavimo tvarką, jos

Dešimtasis skyrius nustato Advokatų tarybos pirmininko teises ir pareigas

Advokatų tarpusavio santykiuose numatyta, kad pastarieji santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, draugiškumu, taktiškumu ir mandagumu. Taip pat numatyti tokie atvejai, kad jeigu klientas prašo bendrai atstovauti jam, ginti jį kartu su kitu advokatu, tai reikia derinti su tuo advokatu. Kai advokatas priima pavedimą atstovauti kliento interesams byloje prieš kitą advokatą, tai, priėmęs pavedimą, advokatas privalo apie tai pranešti Lietuvos advokatų tarybai (nes advokatas neturi teisės pradėti bet kokių procesinių veiksmų prieš savo kolegas, prieš tai nepranešęs Lietuvos advokatų tarybai).Bet geriausia ir naudingiausia kai advokatai tarpusavio ginčą sprendžia abipusiu susitarimu.

Nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės etikos kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra.

Lietuvos respublikos advokatų etikos kodeksas įtvirtina nuostatas, jog

Teisinę pagalbą organizacijoms ir piliečiams advokatai teikia įvairiomis formomis: duoda konsultacijas ir paaiškinimus teisiniais klausimais, teikia informaciją apie įstatymus žodžiu ir raštu; surašo pareiškimus, skundus ir kitus teisinio pobūdžio dokumentus, atstovauja teisme, arbitraže, civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisės pažeidimų; dalyvauja parengtiniame tardyme ir teisme baudžiamosiose bylose kaip gynėjai, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, civilinių atsakovų atstovai; teikia piliečiams bei organizacijoms kitokią teisinę pagalbą.