Rašto darbas / Filosofija
Atrodo, tarsi idėja, jog visi žmonės yra lenktynių dalyviai, mėginantys pasiekti savo tikslus ir kaip nors įprasminti savo gyvenimą, bet kad tokia pastanga turi prasmę tik tuo atveju, jeigu jos rezultatas būtų amžinas. Tačiau jis negali būti amžinas. Net jeigu bus parašytas literatūros šedevras, kuris bus skaitomas tūks¬tančius metų ateityje, vis dėlto galiausiai saulės sistema atvės arba visata kolapsuos, ir visi pastangų rezul¬tatai išnyks be pėdsakų. Šia prasme negalima tikėtis net dalinio nemirtingumo. Jeigu veikla apskritai turi kokią nors prasmę, tai ją reikia atrasti savo pačių gy¬venime.
Kodėl ją taip sunku atrasti? Galima paaiškinti dau¬gumos savo veiksmų prasmę. Žmonės dirba tam, kad užsidirb¬tų pragyvenimo priemonių sau ir galbūt savo šeimai. Valgo, todėl, kad būna alkani, miega, nes bū¬na pavargę, eina pasivaikščioti arba kviečia į svečius bičiulį, nes tai visiems teikia malonumo, skaito laikraščius, nes nori susivokti, kas dedasi pasaulyje. Žmonės jaustųsi nelaimingi negalėdami tokiais dalykais už¬siimti; tačiau kur didžioji problema?