Rašto darbas / Pramonė ir gamyba
4 principas. Visų organizacijos narių dalyvavimas kokybės gerinimo procesuose (darbuotojų įtraukimas).
Sistemingai rinkti duomenis, kad būtų galima gauti aiškų, faktais pagrįstą veiklos rezultatų kokybės vaizdą.
Palyginti procesą su pripažintų lyderių procesais, siekiant nustatyti kokybės gerinimo galimybes.
Analizuoti ir perduoti priežasčių ir pasekmės ryšius. Palengvinti problemos sprendimą susiejant problemos simptomą su problemos priežastimi ir sprendimu.
Diagnozei: įvertinti proceso stabilumą. Derinimui: nustatyti, kada procesą reikia derinti, o kada jį palikti tokį koks yra. Patvirtinimui: patvirtinti proceso pagerėjimą.
Vizualiai parodyti duomenų sklaidos pobūdį. Vizualiai perduoti informaciją apie proceso vyksmą. Spęsti, kur reikėtų sutelkti gerinimo pastangas.
Surasti ir patvirtinti sąsają tarp dviejų susijusių duomenų grupių. Patvirtinti spėjamą sąsają tarp dviejų susijusių duomenų grupių.
Tikrą kokybės padėtį, kokia ji yra iš tikrųjų, galima nustatyti tik remiantis faktais, kurie gali būti gaunami renkant duomenis, stebint dirbančius žmones, ir atidžiai išklausant jų nuomonę. Pavyzdžiui gera kokybės kaštų sistema gali teikti labai svarbios informacijos kokybės problemoms nustatyti. Pirmasis duomenų rinkimo žingsnis, padedantis rasti faktus, yra parengimas apibrėžimų ir rodiklių, kurie turi būti renkami apie proceso ir produkto kokybę. Duomenų aiškumas neturės prasmės, jeigu aiškiai neapibrėžtos, nesuprastos reikšmės. Duomenų reikšmė niekada nebus tinkamai suprasta, kol rodikliai nebus suprasti vienapusiškai. „Mičigano institutas pateikia dešimt svarbių duomenų rinkimo patarimų:
Formuluokite prasmingus klausimus, susijusius su specifine informacija, reikalinga šiai problemai išspręsti.
Naudokite tinkamus duomenų analizės priemones ir įsitikinkite, kad būtini duomenys yra surinkti.
Pareto diagrama taikoma parodant kiekvieno elemento įtaka pagal svarbą bendram rezultatui ir grupuojant galimybes. Tai paprastas grafinis metodas, taikomas norint sugrupuoti objektus nuo dažniausiai iki rečiausiai pasikartojančių. Pareto diagrama remiasi Pareto principu, kuris teigia, kad tik keli objektai sukelia daugumą darinių. Atskyrus svarbiausius objektus nuo mažiau svarbių, pasiekiamas didžiausias pagerėjimo rezultatas mažiausiomis pastangomis.
Pareto diagrama mažėjančia tvarka parodo kiekvieno objekto santykinį indėlį į bendrą rezultatą. Santykinis indėlis gali būti paremtas pasikartojamu skaičiumi, kiekvienam vienetui priskirtomis išlaidomis arba kitu matuojamu dydžiu, darančiu įtaką rezultatui. Santykiniam indėliui pavaizduoti naudojami stačiakampiai. Kaupiamoji pasikartojimo dažnumo linija naudojama parodyti objektų kaupiamąją įtaką (1pav).
Pareto analizė plačiai taikoma rūšiuojant kokybės išlaidas pagal jų dydį, nustatant trūkumus atsakingiausias operacijas ir veiksmus, svarbiausius vartotojų poreikius ir lūkesčius, jų skundus.“ (Kaziliūnas. 2007)
Šio metodo tikslas yra generuoti problemų pašalinimo idėjas. Vienas šios užduoties sunkumų yra natūralus noras iš anksto sudaryti nuomonę apie idėją prieš išsamiai ją įvertinant. Dauguma žmonių bijo pasiūlyti „kvailą“ idėją problemai spręsti ir atrodyti juokingai. Tačiau šios idėjos gali būti labai svarbios, pagrindinės ir kūrybiškos naudingam sprendimui priimti. Problemos sprendėjai privalo išmokti sutikti su kitų nuomone ir generuoti daug idėjų šiame sprendimų priėmimo etape. Suprantama, reikia naudoti žinomus sprendimų generavimo metodus, kad sprendimai butu efektyvūs. Vienas populiariausių metodų yra – proto šturmo metodas.