Darbo tematika

Aprašymas

Farmakologijos klausimai I kontroliniam darbui. Bendrinis prekinis vaisto pavadinimas. Bendrinis vaisto pavadinimas. Kuo homeopatiniai preparatai skiriasi nuo vaistų. Vaistų kūrimo etapai. Ką nagrinėja farmakokinetika ir farmakodinamika Farmakokinetika. Enterinis ir parenterinis vaistų vartojimo būdai. Vaistų vartojimo būdai enterinis. Pro kvėpavimo takus. Geriausiai vaistai absorbuojasi iš plonosios žarnos. Vaistai iš karto patenka į didįjį kraujo apytakos ratą , aplenkdami kepenis. Kada vaistai vartojami injekcijomis ? Kur gali būti injekuojami vaistai. Vaistų vartojimo inhaliacijomis privalumai. Vaistai veikia greitai. Ką vadiname biologiniu prieinamumu biopasisavuinimu ? Kaip kinta bioprieinamumas priklausomai nuo vaisto vartojimo būdo. Biologinis prieinamumas biopasisavinimas. Kokie vaistai rekomenduojami vartoti prieš , po ir valgio metu. Biotransformaciją. Svarbiausias vaistus metabolizuojantis organas. Kokie veiksniai įtakoja vaistų biotransformaciją. Kuo skiriasi vaikų ir senų žmonių vaistų biotransformacija. Citochromo P450 sistema ir poveikis vaistų metabolizavimui. Vaistų išsiskyrimo iš organizmo keliai. Inkstų funkcijos sutrikimų įtaka vaistų išsiskyrimui iš organizmo. Nepageidaujamas vaistų veikimas toksinis , alerginis , teratogeninis embriotoksinis , kancerogeninis , disbakteriozė superinfekcija. Vaistų toksinio poveikio priežastys. Kartotinai vartojamų vaistų veikimas , priežastys bei pasekmės tolerancija , tachifilaksija , farmakomanija , abstinencija , kumuliacija . Tolerancija. Kokiais atvejais susidaro sąlygos vaistams kumuliuotis ir kaip kumuliacija įtakoja vaisto poveikį organizmui. Kuo svarbi vaistų sąveika. Sinergizmas suminis , potencijuojantis ir antagonizmas fizinis , cheminis , farmakologinis.

Ištrauka

Virškinamąjį traktą vaistai aplenkia, kai jie sušvirkščiami, kai inhaliuojami, kai vartojami išoriškai.

ENTERINIS: pro burną (per os), po liežuviu (sublinquale), pro tiesiąją žarną (per rectum).

(Išoriškai): įtrinimai, kompresai, pavilgai, pleistrai; lašinimas į akis, ausis, nosį; elektroforezė; fonoforezė.

(Pro kvėpavimo takus): inhaliacijos (įkvėpimas garų, miltelių pavidale); aerozolis (įpurškimas).

Pro burnos gleivinę absorbuojasi tik lipofiliniai vaistai. Jie tiesiogiai patenka į didįjį kraujo apytakos

ratą, aplenkdami kepenis, ir dėl to veikia greitai. Kadangi burnos gleivinės absorbcinis paviršius mažas, nemalonaus skonio vaistai sublingvaliai vartojami retai.

Vaistų absorbcija pro skrandžio sieną vyksta silpnai, nes jo absorbcinis paviršius nedidelis.

Absorbcija tiesiojoje žarnoje vyksta kitaip, negu kitose žarnyno dalyse: vaistai iš karto patenka į didįjį kraujo apytakos ratą, aplenkdami kepenis.

Kai vaistai virškinamajame trakte nesirezorbuoja, jame suyra, arba kai būtinas jų greitas ir staigus veikimas.

Į veną, arteriją, po odą, į raumenis, į nugaros smegenų subaranchnoidinį tarpą, serozines ertmes, širdį, kaulų čiulpus.

Dėl vaisto vartojimo būdo kinta vaisto absorbcijos greitis. Lečiau yra pasiekiama didysis kraujo apytakos ratas.

Prieš valgį - vandenyje tirpstantys, nesudetingos cheminės struktūros vaistus; neturincius ryškaus vietiškai erzinančio veikimo; apetitą reguluojančius; tulžį varančius, gleivinačius, absorbuojančius, anestezuojančius; spiritines ištraukas; Valgant - virškinimo fermentų vaistus; vitaminus A,D. Po - chemiškai sudetingus vaistus; vietiškai erzinančius; riebaluose tirpstančius; sudetinius miltelius, tabletes, mikstūras; polivitaminus; K, Mg, Fe, Br drūskas.

Biotransformaciją.

Biotransformacija - kompleksas fizikinių ir biocheminių reakcijų, kurioms vykstant, vaistai inaktyvuojami arba paverciami metabolitais, kurie lengvai išsiskiria iš organizmo. Daugelis vaistų metabolizuojasi kepenyse, taip pat kraujo plazmoje, inkstuose, blužnyje, virškinamojo trakto lastelėse. Vaistų metablizmui būtinas deguonis. Svarbiausios vaistų metabolizuojančių fermentų sistemos yra kepenų lastelės, todėl vaistų biotransformacijos greičiui didelės įtakos turi kepenų ligos (biotransformacija lėtėja) ir sutrikęs organizmo aprūpinimas deguonimi.

Vartojant gydomąsias dozes, 90% acetaminofeno metabolizuojma kepenyse iki sulfato ir gliukoronido konjugatų, kurie pasišalina su šlapimu. Pusė likusio acetaminofeno pasišalina su šlapimu nepakitusi, o kitą pusę metabolizuoja kepenų citochromo P450 fermentai į nuodingą tarpinį produktą. Jis jungia hepatocitų makromolekules, sukeldamas jų oksidacinį pažeidimą ir kepenų ląstelių nekrozę. Vartojant normalias acetaminofeno dozes, NAPQI greit konjuguojamas kepenų gliutationo. Susidaro nenuodingi junginiai, kurie pasišalina per inkstus. Tačiau vartojant toksines acetaminofeno dozes, sulfato ir gliukoronido keliai tampa „užpildyti“, todėl daugiau acetaminofeno metabolizuoja citochromo P450 enzimai. Kai kepenų gliutationo atsargos sumažėja maždaug 70%, NAPQI pradeda kauptis kepenyse.

Daugelis vaistų išsiskiria su tulžimi į žarnyną, iš kurio vėl rezorbuojasi į kraują. Su žarnyno turiniu daugiasiai išsisikiria tik blogai besirezuobuojantys vaistai. Kitais budais issiskiria nedaug. Nedidelis kiekis išsiskiria su seilėmis, prakaitu, ašaromis, motinos pienu. Į motinos pieną vaistai išsiskiria pasyvios difuzijos būdu.

Toksinės reakcijos gali būti įvairios. Dažniau sutinkami virškinamojo trakto, CNS toksinio pakenkimo simptomai (pykinimas, viduriavimas, vėmimas, galvos skausmas, miego sutrikimas, dirglumas). Gali buti ir sunkioji toksinė reakcija: inkstų kepenų, kraujodaros organų pažeidimai, negrįžtami klausos sutrikimai.

Alergiją sukelia minimali pakartotina vaisto dozė. Ji pasireiškia klasikiniais simptomais: įvairaus pobūdžio berimais odoje, paraudimu, patinimu, niežuliu, vandeningomis išskyromis iš nosies, čiauėjimu, sausu kosuliu, dūsuliu, sąnarių skausmu ir patinimu, galvos, pilvo skausmu, pykinimu, karščiavimu, šlapimo pakitimais (baltymas, cukrus, eritrocitai, leukocitai), kraujo pakitimais (eozinofilija, leukopenia, trombocitopenija), specifmio imunoglobulino pagausejimu kraujyje.