Rašto darbas / Etika
O. (apžiūrinėdama lėlę, truputį pavydžiai) Daili... bet mano mama dar gražiau mokėtų...
O. (neleidžia jam baigti). Mano mama ir siuva, ir siuvinėja, ir vąšeliu neria, ir adinuke moka siuvinėti, ir peltakiuoti. Ji net numegzti lėlę galėtų.
P. Ogi va, matot, - mūsų viešnios mezgėjos. Einam ir paklausim, ar galima lėlę numegzti?
(P. ir O. Stumia Jurgitą) Eik tu, tu drąsesnė, tu gi net pirties laumių, sakei, nebijai.
J. Ir paklausiu. Juk sakoma – vyresniam dera patarti, jaunam – paklausyti. (Eina prie mezgėjų). Padėk, Dieve. Pamatėme, kad esat puikios mezgėjos, daug apie šį amatą išmanot, tai gal galėtumėt padėti mūsų ginčą išspręsti? Sakykit, ar įmanoma virbalais lėlę numegzti?
(Vaikai kalbasi). Tu matai, kaip jos sugeba. Čia tai bent. Ir aš norėčiau taip išmokti.
O. Žinot, ką aš norėčiau išmokti? Ogi juostas austi. Pasakojo man senolė, kad gražiausią juostą buvo nuaudusi Vaiva savo mylimajam. Tai ta Vaivos juosta ir dabar danguje po lietaus pasirodanti, žmonės ją kitaip vaivorykšte vadina. Kažin, ar labai Vaivai buvo sunku tokią ilgą, tokią žėrinčią, tokią ryškią juostą nuausti?
P. Manau, kad geriausiai mums apie tai galėtų papasakoti mano draugo M. mama J., kuri be visų kitų darbų dar moka ir nuostabiausias juostas austi.