Rašto darbas / Bibliotekininkystė
Apibūdinti informacinio aptarnavimo struktūrinius elementus (informacijos paslaugų specialistas, vartotojas, informacijos poreikiai, paslaugų užsakymas, informacijos paslauga).
Pateikti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos strateginius ir einamuosius informacinio aptarnavimo tikslus, išskiriant paslaugų paketus pagal veiklos kryptis.
Pateikti teikiamų paslaugų klasifikaciją pagal įvairius kriterijus: pagal vartotojų poreikius, pagal paslaugos vykdymo pobūdį, pagal naudojamas priemones, pagal išteklių rūšį, pagal apmokestinimą.
Atlikti probleminės situacijos paslaugos teikimo proceso analizę, pateikti sprendimo būdą ir rekomendacijas.
Pristatyti atminties saugojimo institucijos paslaugų įvaizdžio visuomenėje formavimo būdus (reklamos priemonės).
Sukurti naują produktą, atsižvelgiant į įstaigos specifiką (nauja paslauga, naujas paslaugų populiarinimo būdas, reklaminė priemonė).
Darbo objektas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos paslaugos.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, bibliotekos dokumentų analizė.
Atlikus praktiką Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo pasiekti šie atminties saugojimo institucijų paslaugų praktikos rezultatai: susipažinta su bibliotekos paslaugomis – vartotojų aptarnavimu (dokumentų išdavimu, informacijos paieška, teminių užklausų vykdymu, mokymu naudotis katalogais ir duomenų bazėmis), renginių organizavimo specifika.
LR Bibliotekų įstatyme (2004), nurodoma, jog biblioteka yra juridinis asmuo, veikiantis informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse. Kaip teigia J. Dvorak ir J. Rudžiovienė (2013), biblioteka pirmiausia apibūdinama kaip socialinės komunikacijos institucija, o jos tikslas pateikti viešai prieinamas įvairių vartotojų poreikius tenkinančias paslaugas.
Viešųjų bibliotekų fondas yra universalus bei demokratiškas. Kaip teigia A. Glosienė (2009), viešoji biblioteka yra prieinama visoms vartotojų grupėms. Todėl bibliotekos fondą turi sudaryti literatūra, reikalinga įvairiems vartotojams: literatūra ikimokyklinio amžiaus, pradinių klasių moksleivių ir paaugliams skirtų informacijos išteklių, grožinė, šviečiamoji, mokslinė literatūra suaugusiems. Viešoji biblioteka yra kraštotyros centras, todėl ji turi kaupti informaciją apie konkretų regioną (pavyzdžiui, to krašto laikraščius, žemėlapius, informaciją apie žymius žmones ir pan.). Fondai yra sudaromi remiantis visuomenės poreikiu, orientuoti į visas vartotojų grupes. Fondai turi būti laisvi, atviri ir demokratiški.
Bibliotekos yra neatskiriama kultūros dalis. Vienas iš bibliotekos tikslų yra asmenybės ugdymas. Šiuolaikinėje visuomenėje reikalinga prieiga prie žinių ir informacijos, kuri yra būtina kiekvieno žmogaus gerovei. Viešosios bibliotekos užtikrina prieigą prie informacijos, praplečia visuomenės kultūrinį akiratį, skatina vystimąsi visose gyvenimo srityse – švietimo, mokslo, kultūros.
Regioninės bibliotekos išsiskiria tuo, jog teikia paslaugas viešosioms bibliotekoms: rūpinasi viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, konsultuoja bei rengia bendrus projektus.
Vartotojai patys renkasi ar lankytis viešojoje bibliotekoje. Todėl bibliotekos turi būti įdomios bei patrauklios, pritraukiančios vartotojus. Viešosios bibliotekos paskirtis yra sudominti skaitytojus. Šiai bibliotekai turi būti svarbus įvaizdis. Biblioteka gali pritraukti lankytojus savo fondais, aptarnavimu, darbuotojų profesionalumu, jaukia aplinka, paslaugų gausa.
UNESCO viešųjų bibliotekų manifeste (1994) nurodoma, jog biblioteka turėtų būti nemokama. Dauguma bibliotekos paslaugų ir yra nemokamos – tai visos pagrindinės paslaugos (pvz.: leidinių skolinimas, konsultacijos ir kt.). Tačiau bibliotekoje yra ir papildomų paslaugų, kurios yra mokamos. Į mokamas bibliotekų paslaugas dažniausiai įtraukiamas spausdinimas, kopijavimas, skenavimas, tarpbibliotekinis abonementas ir kt. Kaip teigia A. Atkočiūnienė (2009), kainos dažniausiai nustatomos atsižvelgiant į tam tikras vartotojų grupes, naudą, kurią gauna vartotojas, paklausą, išteklius ir konkurenciją.
Informacijos poreikis taip pat apima formalųjį aspektą: informacijos ištekliaus tipą. Z. Atkočiūnienė (2009) teigia, kad paprastai yra skiriamos dvi informacijos išteklių rūšys: tradiciniai informacijos ištekliai, kurie apima visus spausdintus bei vaizdinius ir garsinius dokumentus, ir elektroninius informacijos išteklius, kurių turinys panašus į tradicinių, o paprastai šie ištekliai skirstomi pagal laikmenos tipą (fizinėje laikmenoje, prieinami internete arba tam tikrame tinkle ir mišrūs arba hibridiniai).